Nors pavasaris dar už didžiausių kalnų..ir juo net nekvepia. Nors jau girdėjau paukštelį ryte čiulbant..
Lyg jis vienintelis norėtų, kad pavasaris ateitų.. Norėčiau jam pasakyt, kad ir aš labai jo laukiu!
Tas laukimas.. laukimas pagrįstas vizijom~iliuzijom, kurios neduoda ramybės nei per pamokas,
nei tada kai atsakinėju per pamoką, nei einant iš jų...niekada. Nebent tik tada, kai kalbu su žmonėm,
kai jų klausau.. Nors.. tylai pasklidus -vistiek mintimis nukeliauju į svaaaajones.
Ir kai kurios iš jų...nėra vien apie pavasarį (wasntme).
O šios - kankina dar labaiu, nei noras išvysti žalią žolę, ant jos sėdėti/gulėti, visiem kartu juoktis ir planuoti vasarą . . .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą