Kodėl?

'" - Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys? Kodėl žmogus, nutvėręs tai, ką buvo vijęsis, apsivylęs sako: ne, tat ne tai! Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri? Kodėl viso to galas, yra mirtis? "'

Š.Ragana. "Sename Dvare"

Pasilaikyk tai sau...

Tiek daug norėčiau pasakyt.. tiektiek daug!! Daugeliui.. bet niekam neidomu, arba bent apsimeta, kad idomu, nors.. nori pasirodyti taktiški...anyway- niekas nežino kaip yra iš tikrųjų ir.. ir.. atskirt sunku.

Taigi- kai turi, ką pasakyt, tai yra, nori '''išsiliet'' - kalbėk su savim, nes niekam neįdomu--

Taip tikriausiai ir prieina žmonės prie savižudybių: galybė laiko, kuriame gyveni...ir tiek daug dalykų kurie paveikia tave, tavo nuotaiką - kai džiaugies - atrodo patys eileraščiai šoka ant popieriaus lapo ir yra užrašomi, užfiksuojami.. bet kai būna liūdna.. tamsios mintys, suspaudusios smegenis iš visų pusių, kokias tik turi.. galvoji apie viską. Kas galėtų būti, kas yra..kas buvo...

Ehh

Dar.. dar..kas man nepatinka.. nee..nereik.. nevermind;}}

Everyday Magic

;Xxxx

Vieną minutę džiaugsmas atrodo susprogdins tave iš vidaus... o jau kitą - jis visas kažkur dingęs. Jį pakeitęs nerimas ir ..ir.. . liudnas veidas.

Something I love about..

Man patinka..

• ...kai iš karšto arbatos puodelio plaikstosi dūmai.

• ...kai važiuoji kur nors toli. Kai važiuoji mašinoje..klausytis muzikos. Ir tiesiog atsijungti nuo pasaulio.

• ...kai kas nors paima mano ranką ir, lyg glamonėja ją.

• ...kai pajunti, kad nebegali be to gyventi.

• ...kai matai tą, ko kiti, atrodo negali.

• ...kai žiūri filmą, ir jis būna toks gražus, kad pajauti 'grožio' ašaras ant skruostų.

• ...užmigti, kai iš už nugaros kas nors tave yra apkabinęs...taip-per šoną..

• ...atsikelti ir nusišypsoti.

• ...ankstūs rytai (kaip antai, ant kalno, kaime. Ryto laukimas sėdint ant žolės ir jausmas, jog šito iš tavęs dabar niekas negali atimti)...

• ..siaubingai apsnigtos gatvės. Žinau, čia patinka tik tiems, kas neturi mašinų. Aš jos neturiu...

• ...kai atsikeli po tokio mielo ir gražaus sapno, kad nenori pabusti. Vis užsimerki...Lauki kol jis grįš..Kai supranti, kad jis tau slysta iš rankų, iš visų jėgų bandai į jį įsikabint pirštais, pritraukt atgal.. bet jis išslysta. Išskrenda į dausas...

ir dar daug dalykų kurių gali manęs paklausti:)

StopStopStooop !

Nors pavasaris dar už didžiausių kalnų..ir juo net nekvepia. Nors jau girdėjau paukštelį ryte čiulbant..

Lyg jis vienintelis norėtų, kad pavasaris ateitų.. Norėčiau jam pasakyt, kad ir aš labai jo laukiu!

Tas laukimas.. laukimas pagrįstas vizijom~iliuzijom, kurios neduoda ramybės nei per pamokas,

nei tada kai atsakinėju per pamoką, nei einant iš jų...niekada. Nebent tik tada, kai kalbu su žmonėm,

kai jų klausau.. Nors.. tylai pasklidus -vistiek mintimis nukeliauju į svaaaajones.

Ir kai kurios iš jų...nėra vien apie pavasarį (wasntme).

O šios - kankina dar labaiu, nei noras išvysti žalią žolę, ant jos sėdėti/gulėti, visiem kartu juoktis ir planuoti vasarą . . .

- - -

Kai nebelieka kam išsakyt savo minčių..

Kai pasijauti toks vienišas, kad savo rūpesčius, poreikius ir svajones nori išsakyti bet kam, neatsižvelgiant, kad to žmogaus beveik nepažįsti..

Kai pajauti, kad jau tvenkiasi ašaros..

...supranti, kad geriausias būdas išsilieti - išvarvinti kartu su ašarom viską, kas tave slegia. Apsivalyti.

From Perfection.. to tragédie.

SUNDAY.

it had to be perfect...

...Bet nebuvo.
Nuo lengvo *sad* pereidamas link hard *sad*, taip sekmadienis tapo neatpažįstamas. O juk

viskas buvo kaip iš pieno plaukę.. atsikėliau nutviekstame saulės kambaryje (savo, ta prasme) su vyriškais marškiniais, kuriuos nesenai įsigyjau, nes labai tokių norėjau, pasiražiau ir nusišypsojus sau, supratau, kad svajoju apie Caramel Machhiato. Supratus, kad noriu kompanijos, parašiau keliem žmonėms, su kuriais malonu ir gera bendrauti. Aš tik norėjau praleisti sekmadieni su jais. Viena - negalėjo, kita- jau išeidinėjo į porto klubą, dar kita - važiavo

namo (beveik), oo dar kita...na, jai nenorėjau rašyt, nes.. pasidarė keista...tiksliau, idomiai viskas krypsta. Iš jos.. pusės.. anyway-
Visi buvo busy arba negalėjo. taigi- aš pasidariau pusryčius, išsispaudžiau fresh orange juice ir tęsiau sekmadienį.

Po kelių valandų tinginiavimo ir naršymo interneto platybėse, parašė mano sportininkė, kad jau ji po gym`o, ir ar pasiūlymas is dar galioja. Padvejojus pora minučių, ar aš vis dar noriu, kur nors eiti, aš visgi sutikau. Sutikau, vos ne vien dėl to, kad jau buvo gaila niekur neišeiti...
Bet.. (šitas žodis yra galingas), bet kaip ir buvo galima tikėtis- beveik susiruošusi gavau sms: "Oo gal...gal visgi nevarom (ir t.t.)".. Parašiusi, kad tuomet eisiu viena, gavau atsakymą: "oiiii, nenenene!!!...varau su tavim aš,-nieko nezhinauuuu;**** ". Susitarėm, kur ir kada susitikt - #BAM!# gaunu sms: "mama neišleidžia visgi;((( sorry"Eh.. speechless. . .
Bet ne vien apie tai norėjau pasakyt. Tiksliau, net pati nebežinau..

Bet paskutinis įvykis buvo toks: Katė vėl pradėjo daryt ant sėdmaišio, ir kai ją staigiai patraukiau, ji sumiaukė taip gailiai, kaip niekad.. tada man pradėjo ristis ašaros skruostais.. krito žemyn. KĄ AŠ DARAU?? Vos ne išsilieju ant katės, nors ji visiškai neturi nieko bendro su mano problemom, kurios yra arba įsivaizduojamos, arba jų nėra, bet kaip kai kam užsiminiau, tai yra - nooras turėti kažką, kuo galėtum rūpintis ir jam tai būtų nors kiek svarbu ir panašei..

eh.. ruined sunday :(